+37066190999

C I N A M O N N.

Kas tai? Kvepiantis prieskonis parašytas su klaida? Dirbtinai sugalvotas originalesnis pavadinimas? Ar kas?

Istorijos prasidėjo prieš kokių 10 metų, lapkritį, kai mano liūdesio ,,stulpelis“ nusileido, atrodo, iki žemiausio lygio, ir žemiau jau smukti tiesiog nebuvo kur, atvėrus google langą savo kompiuteryje net nežinojau, ką galiu įrašyti į mano klausimo laukianti laukelį, kad galėčiau nors šiek tiek tą stulpelį kilstelėti…

Dabar jau tiksliai neprisimenu, kaip tai nutiko, kad atsiduriau nelietuviškame skelbimų portale, kuriame buvo parduodami gyvūnai. Pėlės ratuku apatiškai slinkau puslapį žemyn. Tai buvo tik momentas. Kai žviglsnis pagavo nuotrauką su siūlomais britų trumpaplaukių kačiukų vada. Bet tądien niekas neįvyko.

Užtat rytoj, tik pabudusi puoliau ieškoti to puslapio ir tų kačiukų. Mano ryžtas mane pačią stebino. Neliko jokių BET. Ir buvo nesvarbu, kad kačiukai yra kažkur Baltarusijoje, kad neturiu jokio supratimo, kaip vieną jų atsigabenti į Lietuvą, kaip apmokėti, ir kaip gyvai nepamačius ir ,,nepačiupinėjus“ įsigyti naują mūsų šeimos narį. Žinojau vieną, noriu jo ir tai yra TAI, kas tuo metu gali mane ,,ištraukti“ iš depresinės duobės. Viskas įvyko nepaprastai greitai, parašiau laišką, gavau atsakymą, SUTINKA (!) parduoti. Nežinau kaip, bet per draugus atsirado žmonės, kurie važiuoja į Baltarusiją ir irgi SUTINKA (!) nuvykti pas pardavėją ir nupirkti mums tą kačiuką.

Po dviejų dienų 7 val. ryto sulaukiau skambučio. Nepažįstamas vyras pasakė, kad JAU ir laukia mūsų sutartoje vietoje. Dabar, ko gero, nesivelčiau į tokias ,,avantiūras“, kuriose daugiau BET nei ko kito. Mėgstu viską pasverti, paskaičiuoti, pagalvoti ir tada priimti sprendimą. O čia? Gabenome ,,baltarusišką“ katiną, be jokių dokumetų (nors žinojome, kad tai labai kilmingų tėvų vaikas, tačiau neplanavome dalyvauti parodose ir pan., tad dokumentų atsisakėme, nes tai gerokai mažino kainą), be skiepų, tiesiog kaip kontrabandą. Ir muitinkas jį IŠGIRDO. Čia istorija galėjo baigtis net neprasidėjus. Nežinau kokio graudumo istorija jį įtikino praleisti tą mažiuką nelegalą į Lietuvą, bet įtarių, kad viena popierinė kupiura galutinai padėjo jam priimti teigiamą sprendimą 

Atvykome į sutartą vietą. Atsiskaitėm. Ir už kačiuką, ir už paslaugą, ir už kyšį. Man įteikė žalią, languotą krepšį, kurio viduje kažkas buvo. Kol važiavome namo, laikiau krepšį ant kelių ir klausiausi tylaus, mielo murkimo. Tik namuose tinkamai susipažinome. Ir niekam neliko abėjonių – tai naujas mūsų šeimos narys.

Koks bus jo VARDAS? … Ir visi variantai iš kart tapo netinkami, išskyrus vieną. Kačiukas buvo itin retos spalvos. Pirmas tokios spalvos katinas Lietuvoje. CINAMONINIS. Ir tai ne mūsų sugalvota spalva, tai spalva, kuri būtų nurodyta ir dokumentuose, jei juos pirktume. Tai nuspręsta? 

Tokia C I N A M O N N’ O atsiradimo mūsų gyvenime istorija.

 
 
 
 

 

P A P U O Š A L A I atsirado mūsų gyvenime ankščiau. Daug ankščiau.

Pas mane, kai dar mokiausi mokykloje. Tuomet nebuvo pasirinkimo. Buvo kelios parduotuvės. Ir tose keliose tas pats asortimentas. Tai teko suktis iš padeties. O kai nori būti ,,krūčiausia“ mergaitė klasėje ( kur ten, mokykloje!) ir kai suvoki, kad tavo rankos auga iš teisingos vietos, tai pavyksta prigaminti ,,stebuklų“ ir jaustis ,,o kaip GERAI !“ žingsniuojant aukštai iškelta galva lydint pavydžių žvilgsnių.

Pas Karoliną viskas prasidėjo nuo darželio. Įgimtą talentą kurti kažką savo rankomis pastebėjo jau aklėtojos darželyje. Ir viena jų buvo itin TEISINGA. Kristina. Matydama mergaitės gabumus, su malonumu duodavo jai individualias užduotis, kartu džiaugdavosi kiekvienu nauju kūriniu, pati tuo gyveno. Paskui? Mokykla su savo kurtais originaliais drabužiais ir papuošalais, keramikos burelis, meno mokykla ir galiausiai dizaino studijos.

Ir kai abi ,,suagome“, kai draugų ar pažįstamų prašymai pagaminti ,,kažką tokio“ tapo itin dažni – priėmėm sprendimą – lipam iš pogrindžio ir einam į viešumą.

Kilo natūralus klausimas. Koks bus mūsų prekinio ženklo pavadinimas? Ir abi jau žinojome. Tik Karolina klausiamu žvilgsniu į mane pažiūrėjo į sako: ,,Tai gal Cinamonn?…“

BE VARIANTŲ.

Tokia mūsų vardo istorija. C I N A M O N N.

 
 
 
 

 

Kurti, augti bei tobulėti mus labiausiai įkvėpia MEILĖ. Meilė tam, ką darai kasdien ir meilė tiems, su kuo dirbi. O dar meilė tiems,  kam dirbi, tai yra JUMS. Turbūt niekada nenustosime Jums dėkoti.  Nepatikėsite, bet kiekvieną kartą į mūsų pašto dėžutę ,,įkritus” naujam užsakymui mūsų studijoje pasigirsta bent keli AČIŪ.

Ir dabar: Ačiū, kad esate.  Ačiū, kad mumis tikite, įkvėpiate ir motyvuojate tobulėti ir kurti.

Mūsų tikslas – kurti kokybiškus gaminius, kurie Jus džiugintų ilgą laiką. Cinamonn –  tai unikalių, rankų darbo aksesuarų prekės ženklas.  Kiekvienas mūsų dirbinys yra pagamnintas su didele meile ir ypatingu kuopštumu. Naudojame aukštos kokybės medžiagas: natūrali oda, taurieji metalai, natūralių akmenų karoliai, Swarovski kristalai.

Maži dalykai – DIDELI JAUSMAI.

 
 
 
 

 

Kas gi stovi už CINAMONN prekinio ženklo?

Mūsų šeima. Mama Joana, durka Karolina ir tėtis Konradas. Ir, žinoma, katinas – Cinamonas.

Nors kiekvienas turi savo darbus: tėtis – darbštusis odos meistras, mama – įmonės vadovė, projektų vystytoja ir įgyvendintoja, dukra – kūrybininkė, dizainerė. Tačiau neretai tenka apsikeisti vaidmenimis, tad mūsų komandoje visi viską moka. Merginos nebijo vyriškų darbų – pamojuos plaktukais, peiliais ir kitokiais įrankiais, o vyrai – mielai kartais pavers karoliukus ant troso ar užsiims naujų prekių kūryba. Tai, kad esame šeima – viena iš mūsų stiprybių. Mes nebijome vienas kito pakritikuoti, ypač atliekant vieni kitiems griežtą kokybės komisiją. Tai mus dar labiau skatina stengtis ir sunkiai dirbti. Tačiau lygiai taip pat mes palaikome vienas kitą ir negailime paskatinimų, kas mus dar labiau motyvuoja tobulėti. Tad esame ne tik šeima, bet ir komanda.